Nr.2A VARĖNA – MARGIONYS – VARĖNA

Prieškario Lietuvos kaime auštantis rytas skyrėsi nuo dabartinio, nes tada niekur nesigirdėjo žoliapjovių ir krūmapjovių. Tik nachališko gaidžio giedojimas ir karvė, mūkimu bandanti prisišaukti šeimininkę. Bet dzūkijoje tie rytai turėjo dar vieną savybę – saulei dar nenubučiavus rūtų darželių, merginos tyliai ir atsargiai, kad niekas nepastebėtų, slinkdavo link šio kryžiaus ir rišdavo prijuostę. Sena tradicija, kurios šaknys galbūt siekia dar pagonybės laikus. Jokiame kitame regione neteko aptikti nieko panašaus. Kodėl to reikėjo merginoms sužinosite pakeliavę po Dzūkiją.